Kategorija: Maistas ir gėrimai

Pizza Lovers Kaunas – ar tikrai vyrai geriausi šefai?

Nors beveik kiekvienuose namuose už maisto gaminimą yra atsakingos moterys, kurioms tenka praleisti ne vieną valandą sukantis aplink puodus, profesionaliose virtuvėse dažniausiai šeimininkauja vyrai.

Jau seniai sklando mitas, kad geriausi kulinarai – vyrai.

Kur gi slypi paslaptis?

Galbūt atsakymas glūdi tame, kad maisto gaminimo procesas moterims dažnai tampa darbu, pareiga, kurią privaloma atlikti kiekvieną dieną.

Tuo tarpu vyrai šefai galimai atradę paslaptį, jog laimė yra kartais improvizuoti su maistu ir atrasti naujus, nepakartojamus skonius.

Nori būti sėkmingas – daug dirbk, turėk fantazijos ir nebijok eksperimentuoti – komentuoja ,,Virtuvės mitų griovėjai”.


Toks yra ir Pizza Lovers Pizzeria šefo Edgaro Rutkausko ir picų gaminimo meistrų – Ilja ir Vitalij siekis – gaminti tokį maistą, kuris būtų ne tik skanus, bet ir sveikas bei nekenktų kūno linijoms ir kad picos džiugintų jas valgančius – juk taip svarbu laime dalintis su kitais!

Įdomiausi pasaulio šefai– geriausi pasaulio kulinarai

Gordonas Ramsay – yra garsių kulinarinių programų „Pragaro virtuvė“, „Vyriausiasis virėjas“ , „Virimo taškas“ ir „Gordono Ramzio virtuvės košmarai“ autorius ir vedėjas. Be televizijos karjeros, G. Ramsay yra dešimties restoranų ir trijų barų Anglijoje, taip pat dvylikos restoranų kitose šalyse savininkas.


Alainas Ducasse’as– garsiausias Provanso virtuvės specialistas, sėkmingai restoranų verslą plėtojantis žmogus. Šio virtuvės šefo maitinimo įstaigų galima rasti Tokijuje, Monake, Beirute, Sankt Peterburge, Niujorke, Paryžiuje. Būtent jo pastangomis aukštoji virtuvė tapo paprastesnė ir suprantamesnė žmonėms.


Jamie Oliveris – britų restoranų savininkas, virtuvės šefas ir šoumenas. Jamie garsėja kaip kovotojas už Jungtinės Karalystės piliečių sveikatą. Knygos, televizijos programos, pasisakymai įvairiose pasaulio šalyse – tai didelis J. Oliverio indėlis į globalią naudingo maisto filosofiją.


Nobuyuki „Nobu“ Matsuhisa – virtuvės šefas, kuris garsėja kaip įvairių kulinarinių tradicijų susiliejimą propaguojančios fusion virtuvės apologetas. Jis savo patiekaluose stebėtinai suderina klasikinius japoniškus motyvus ir Peru bei Argentinos virtuvių ingredientus.

Lietuva taip pat turi visą būrį žinomų virtuvės šefų – savo srities profesionalų, maisto ruošimo virtuozų. Tai – Deivydas Praspaliauskas, Darius Dabrovolskas, Jaroslavas Orševskis, Vytautas Zdanauskas, Artūras Samavičius, Nikita Vornikas, Jevgenijus Volkovas, Toma Piskarskaitė, Irena Bukauskaitė-Petrik, Edgaras Rutkauskas ir kiti.


Nuo 2014 m. suburta Nacionalinė Lietuvos šefų rinktinė sėkmingai pasirodė ne vienose kulinarijos varžybose, čempionatuose, parodose.

MyBambucha – išskirtinių skonių kombučia

Pristatome Jums pirmąjį skonį – BlackMoon

Tai kavos ir vanilės skonio kombučia, kurios fermentacijai naudojome rinktines, iš Japonijos atkeliavusias arbatžoles, pasižyminčias ir saldumu ir kartumu, bei riešutų poskoniu.Taip pat 100 % arabica pupelės ir žinoma vanilės ankštis iš Taičio. Malonus ir išraiškingas kavos skonis, su švelniu riešutų ir vanilės poskoniu.

Antrasis skonis – White Love

Tai šeivamedžio, mėtos, bei žaliųjų citrinų sulčių skonio kombučia. Itin švelni, šviesaus atspalvio baltoji arbata, fermentuota kartu su šeivamedžio žiedais, bei mėtų lapeliais.

Kartu su daugybe burbuliukų ir gerai atšaldyta kelia nostalgiją ir primena vasariško kokteilio skonį.

Trečiasis skonis – RedDragon

Tai kinrožių žiedų, raudonojo apelsino ir imbiero skonio kombučia. Išraiškinga, stipraus skonio, viliojančios spalvos. Žalios arbatos kartumas, kinrožių žiedų rūgštumas ir raudonojo apelsino saldumas – visa tai sukuria nuostabų gaivinantį skonį.

Ketvirtasis skonis – YellowSmile

Pasiflorų skonio kombučia. Kiniški geltonosios arbatos lapeliai suteikia daug švelnumo, lengvai juntamas ir mėtos gaivumas, o pasifloras juk aistros vaisius, tad pridėjome dar ir tikrojo lipiko žolės, kuri anot liaudies išminties, vyrus dar labiau vyrais padaro J

Kas yra pati kombučia?

Tai fermentuota arbata, kaip koks senovės eliksyras vartojamas šimtus ar net tūkstančius metų . Kombučia – speciali gėrimų rūšis, kuri nesudėtingai gali būti paruošiama ir namie, fermentuojant saldintą arbatą su bakterijų ir mielių kultūra. Dar kitaip žinoma kaip ,, Scoby“ ar kombučia grybu, kas yra simbiotinė bakterijų ir mielių kultūra. Dėl savo išvaizdos kombučios kultūra dažnai vadinama ,,arbatos grybu“.  SCOBY – Symbiotic Community of Bacteria and Yeast, kurią daugiausiai sudaro acto ir pieno rūgšties bakterijos ir mielės. Šią kultūrą sudarančių mikroorganizmų padermės gali priklausyti nuo kilmės, geografinės padėties, fermentavimo sąlygų. Vykstant fermentacijos procesui,  Komagataeibacter genties bakterijos arbatos gėrimo paviršiuje  suformuoja plūduriojančią bioceliuliozės plėvelę.

Nauda organizmui ? Iš tiesų kombučioje randama organinių rūgščių, etanolio, mineralinių medžiagų, baltymų, fermentų, vandenyje tirpių vitaminų. Kombučia pasižymi antioksidacinėmis, priešuždegiminėmis savybėmis, mažina cholesterolio kiekį ir apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

Taigi  – skanaus!

Picos atsiradimo istorija

Itališka pica yra vienas populiariausių patiekalų pasaulyje, kurį milijonai žmonių įvardija kaip savo mėgstamiausią. Kiek žinome apie šio patiekalo istoriją?
Žodis „pica“ pirmą kartą paminėtas lotyniškuose tekstuose apie Italijos miestą Gaetą dar XX a. Renesanso laikais šis krosnyje kepamas tešlos paplotėlis buvo laikomas skaniu ir mažai kainuojančiu užkandžiu. Į Italiją užklydęs prancūzų rašytojas Alexandre Dumas, kelionių po Italiją užrašuose rašė, jog pica – pagrindinis neturtingų Neapolio gyventojų maistas. Iš tiesų picų gamyba tuo laikmečiu buvo labai pigi: jas kepdavo malkomis kūrenamose krosnyse, mažose kepyklose. Laikui bėgant, šis italų patiekalas vis tobulėjo, t. y. picą imta gardinti alyvuogių aliejaus padažu, pipirais, bazilikų lapeliais. Kai 1522 m. į Europą buvo atvežti pomidorai, ši daržovė tapo nepakeičiamu šio patiekalo ingridientu. 1889 metai simboliškai laikomi moderniosios picos „gimimu“, kuomet virėjas Raffaele’is Esposito sukūrė picą su pomidorais, mocarelos sūriu ir baziliku ir pavadino ją „PizzaMargherita“.

Itališkos picos sėkmė

Didžiausia paslaptis – tešlos receptūra. Picų kepimo meistrai teigia, jog tešlos gamybos procesas yra tam tikra meno forma. Nuo tešlos gamybos specifikos priklauso, koks bus galutinis rezultatas: ar tai plonas ir traškus, ar storas, minkštas padas. Pagrindiniai privalomi picos tešlos ingredientai yra miltai, vanduo ir mielės. Tešlos pagardinimui yra naudojami skonį paįvairinantys priedai – druska ir cukrus. Technologinė tešlos gaminimo paslaptis – pagrindinių ingredientų maišymo santykis. Dėl šios priežastis virtuvės šefai akylai saugo tešlos gaminimo receptą. Paruošta kepimui tešla yra gerai išminkoma, ir iš jos yra išformuojamas apskritas pagrindas. Priklausomai nuo pasirinkto picos tipo (klasikinės ar perlenktos) pagrindas yra paruošiamas kepimui: aptepamas padažu ir įvairiais pagardais bei prieskoniais.
Kaip taisyklė, greičiau iškepa picos pagardai, lėčiau – pagrindas, todėl kiekvieno picajolo užduotis šiame etape – užtikrinti, kad pica būtų tinkamai iškepta.